Pradžia

Mandriva 2008.1

Trečiadienis, 2008 m. Birželis 04 12:27 Arturas

Bendra informacija

Mandriva yra viena seniausių ir vartotojui draugiškiausių distribucijų. JI 1998 metais atskilo nuo Redhat. 2002-2004 metais ji buvo viena populiariausių distribucijų. Savo pagrindines savybės: patogius įrankius, gražų grafinį apipavidalinimą išlaikė iki šiol. Priešingai nei kitos distribucijos Fedroa 9 ir KUBUNTU 8.04 Mandriva naudoja stabilią KDE versiją 3.59, o ne 4.0*.

Diegimas

Įdiegti Mandriva nusprendžiau po to kai pasikeitus vaizdo plokštę, nebeužsikrovė PCLINUXOS.Grafinės sąsajos pasiekti nepavyko ir su PCLINUXOS LIVE CD.

Užsikraunant distribuciją iš CD kaip ir kitais atvejais turėjau naudoti papildomą parametrą noapci. Kiek teko girdėti taip yra dėl motininės plokštės.

Įdiegimas nebuvo sudėtingas. Pasirinkus "Use exisiting partition" buvo atpažintos mano /home, /swap ir / skirsniai. / skirsnį pažymime formatuotį, o /home paliekame. Įdiegimas yra gana paprastas ir vyksta greitai ~20 minučių. Pirmoji nemaloni staigmena kuriant grub. Neatrandami ir neatpažįstami Windows. Galiu juos įdėti pats, tačiau to neužtenka, kad jie užsikrautų. Gerai, kad turiu seną menu.1st kopiją. Iš jo nukopijuojų reikalingas eilutes, kurias jau baigiu išmokti mintinai ir Windowsai sėkmingai kraunasi.

Baigiant diegimą vienoje vietoje metamos reklamos. Siūlmoa užregistruoti save kažkur. Bet viską galima nesunkiai praleisti spaudžiant decline.

Įrangos atpažinimas

Didžioji dalis įrangos atpažįstama be problemų. Prie tinklo prijungiama automatiškai.

Pagrindinė problema su vaizdo plokšte, kažkokiu būdų net kelis kartus sugebėjau suinstaliuoti / pasirinkti neteisingas tvarkykles savo plokštei ko pasekoje vėl nebepasiekdavau grafinės aplinkos. kai jau buvau beprarandąs viltį ir net išsiaikinau kurio failo kopiją reikai pasidaryti, kad jei vėl padarysių klaidą galėčiau atstatyti, viskas pavyko. Vaizdo plokštė veikia ir nors galbūt neidealiai, bet savo funkcijas atlieka. Komanda gears rodo ~5000 FPS. Deja neatsimenu, koks buvo su ankstesne integruota video korta.

Video, muzikos formatų palaikymas.

Kita problema, kuri kankino mane net kelias dienas tai, kad ant kai kurių video failų neveikė garsas. Visi failai kur naudojamas AAC garsas. Nesvarbu kokia programa jis buvo bandomas paleisti. Galiausiai paaiškėjo, kad taip yra todėl, kad keletas codecų buvo specialiai išimti / pakeisti iš Mplayer, todėl kad jie yra užpatentuoti amerikoje (Ne programinės įrangos patentams!). Reikėjo pridėti atskirus šaltinius iš kurių galėčiau atsisiųsti tinkamus failus. Netgi po to buvo visokių nesuderinamumš ant vienos programos veikė, ant kitos ne.

Compiz

Kadangi jau pavyko įsidėti naują video kortą tai nusprendžiau ir išbandyti Compiz efektus. Viskas veikė be problemų, išskyrus tai kad dingo visų langų pavadinimai, tačiau tai pavyko nesunkiai pataisyti. Įjungus Copiz efektus vaizdo plokštės našumas ženkliai sumažėjo, komanda gears rodo ~2000 FPS. Tačiau stebint H264 1280X720 video failus našumas nenukentėjo, o jis labai suprastėdavo anksčiau. Paleidus 3D žaidimą su maksimalia raiška 1280X1024 jaučiamas šioks toks sulėtėjimas, tačiau vis dar įmanoma žaisti. Kadangi naujausiais žaidimais nelabai domiuosi, o ant Linux jų ir nėra daug. Mane toks našumas tenkina.

Efektus dar tik pratinuosi naudoti. Geriausi dalykai yra kubas (šiaip įspūdingai atrodo) ir langų išrikiavimas kai nuvažiuoji į kampą. Esu tikras, kad atrasių ir daugiau naudingų funkcijų. Vienas dalykas veikia prasčiau langų didinimas mažinimas. Reiks pabandyti sutvarkyti nustatymuose.

Išvados

Distribucija yra išbaigta ir draugiška vartotojui.

Daugeliui administravimo funkcijų yra grafiniai įrankiai.

Neatpažįsta arba nevisada atpažįsta Windows sistemą.

Trūksta kai kurių codecų, kad pilnai palaikytų pagrindinius video ir audio formatus. Šios problemos spendimas yra gana sudėtingas.

Add your comment

Paveikėlių talpinimas

Penktadienis, 2008 m. Geguž� 23 11:48 Arturas

Keleto puslapių siūlančių paveikslėlių talpinimo paslaugas palyginimas.

	Flicr	Fotki	Picasa	Photobucket
Talpa	∞	∞³	1GB	1 GB
Nuotraukos dydis	10 MB	?	20 MB	1 MB arba 1024X768
Srautas	100 MB¹	?	∞	25GB
Nuotraukų kiekis	200²	∞	∞	∞
Lietuvybė	Ne	Taip	Taip	NE
Reklamos	Mažai	Daug	Nėra	Labai daug
Nusiuntimas
Per naršyklę.	Neribotai (iš karto)	1 arba JAVA programa	5 (po vieną)	Neribota (Flash)
Sp. progranos	Flickr upload, Juploadr ir kt.	Fotki Destop Beta	Picasa	Ne
FTP	Ne	Taip (mokama)	Ne	Taip (mokama)
Mokamos paslaugos
Kaina (metams)	24.95$	30$	20-500$	25$
Talpa	∞	∞	10-400 GB	5GB
Nuotraukos dydis	20 MB	?	20 MB	5MB arba 2240X1680
Srautas	Neribojamas
Reklmos	Nėra

1 - Tai srautas, kurį jūs galite išnaudoti siųsdamas savo nuotraukas į serverį.
2 - Galima įkelti ir daugiau, tačiau tuomet jos bus matomos tik prijungus ar puslapiuose, forumuose, kuriuose yra nuorodos į jas.
3 - Nelimituojama tik rytų Europoje (tame tarpe ir Lietuvoje). Kitiems suteikiama tik 50 MB.

Kodėl rinktis Flickr.
Didelė bendruomenė. Galima stebėti, kitų fotografų nuotraukas ir tikėtis pačiam būtu pastebėtam. Viena populiariausių paslaugų, todėl didelė tikimybė, kad jūsų pažįstami taip pat ją naudoja. Daugybė patogių įrankių nuotraukų nusiuntimui, apdorojimui. Deja rekomenduoti galiu tik mokamą versija, nes nemokamoje yra patys didžiausi apribojimai lyginant su konkurentu paslaugomis.

Kodėl rinktis Fotki
Nėra prakliškai jokių apribojimų. Jūs galėsite laikyti visas savo nuotraukas ir nesijaudinti, kad pritrūks vietos ir teks mokėti už papildomą. Taip pat verta pažymėti, kad Fotki puslapis yra išversta į lietuvių kalbą. Pagrindinis trūkumas daug reklamų.

Picasaweb
Picasaweb paveikslėlių talpinimą galėčiau rekomenduoti tik tuo atveju jeigu naudate šią programą nuotraukų tvarkymui savo kompiuteryje. Pagrindinis trūkumas, kad jei nenaudojate Picasa tuomet yra nepatogu nusiųsti nuotraukas. Nepilnai palaiko Opera naršyklę.

Photobucket
Ši paslauga galbūt labiau tiktų talpinant nuotraukas, kurias norite parodyti savo puslapyje ar forume. pagrindinis trūkumas labai daug reklamų, nedidelis maksimalus nuotraukos dydis.

Šaltiniai: 1, 2, 3, 4, 5

Atnaujinta ( Pirmadienis, 2008 m. Geguž� 26 14:15 )

Add your comment

Opera

Trečiadienis, 2008 m. Geguž� 14 12:51 Arturas

Operos savybes pabandysių išnagrinėti iš eilės pereidamas pagrindinius meniu ir šoninės juostos (sidebar) punktus. Vėliau likusias savybes.

Sidebar

Jis pasiekiamas paspaudus pele kairiame naršyklės šone. Pradžioje jame tebūna penki pasirinkimai.

El-pašto IRC

Į Opera yra sudėtą daugybė, kasdien reikalingų funkcijų. Savaime suprantama, kad RSS ir IRC klientai reikalingi tikrai ne kiekvienam. Tačiau, kai šios funkcijos šalia kartas nuo karto tenka jomis pasinaudoti.

Operos paštas (M2) tikrai nėra prasčiausias klientas. Jame yra visos man reikalingos funkcijos. Žinoma, jis savo savybėmis nusileidžia OUTLOOK a THUNDERBIRD programoms.

Paieška/filtravimas veikia be priekaištų reikalingi rezultatai surandami praktiškai tą pačią sekundę. Laiškus galima žymėti, kad vėliau juos būtų lengviau surasti: "call back", "to do", "valuable" ir pan. Nors tai gana naudinga funkcija, tačiau pasigedau galimybės sukurti savo žymes ar redaguoti esamas. Laiškai automatiškai surūšiuojami pagal siuntėją/gavėją. Pasirenkame "active contacts" ir galime peržiūrinėti siųstus ir gautus laiškus tik iš tam tikro žmogaus. Panašiai galima rūšiuoti laiškus pagal priedų tipą: paveiksėlis, dokumentas. Išskiriami ir laiškai gaunami iš grupių "mailing list".

Labai galingas įrankis yra filtrai. Galima nustatyti pagal kokias taisykles (siuntėjas, tema) laiškai pateks į tam tikrą filtrą. Ji galima naudoti ir kaip "labels", jeigu neužtenka žymių ar norime sukurti savas.

HTML laiškų palaikymas. Viskas veikia be problemų, pagal nutylėjimą nerdami paveikslėliai jeigu jie nėra prisegti kartu su laišku. Analogiškas elgesys yra ir kitose programose tik Opera mail jų įjungimas yra paslėptas gerokai giliau. Netgi neinformuojama, kad kažkokie paveikslėliai yra laiške įterpti. Todėl pradžioje galvojau, kad tokios funkcijos iš viso nėra. Galėtų būti koks mygtukas "Rodyti paveikslėlius. Išsiunčiant laiškus negalima naudoti visiškai jokių HTML žymių: spalvų, paryškinimų, pakreipimų ir t.t. Nors nemanau, kad jos reikalingos ir dažnai naudojamos,, dauguma el-pašto programų ir net WEB sąsajų analogiškas funkcijas turi.

RSS klientas

Jis man nelabai patiko. Integruotas kaip papildoma funkcija šalia pašto. Užsiprenumeravus srautą atsiranda naujas aplankas "Nesfeeds". Analogiškai veikia ir peržiūra. Galima peržiūrėti antraštes, o norint matyti pilną straipsnį, reikia paspausti ant antraštės. Tai man yra nelabai patogu, nes įpratės prie "google reader" noriu iš karto matyti visas žinutes, o ne vien antraštes.

RSS rūšiavimui galioja analogiško taisyklės kaip ir laiškams. Galima priskirti laiškams etiketės arba susikurti filtrus. Tai ne visada patogu, nes laiškai gali susipainioti su el-paštu. Bent jau man tai yra gana skirtingi dalykai. Šoninis menių --> Bookmarks

CHAT

Aš praktiškai nesinaudoju IRC, tačiau kartais tenka prijungiu. Tam užtenka paspausti ant nuorodos irc://... panašiai kaip http:// ar ftp://. Gal būt patyrę IRC vartotojai ir pasiges tam tikrų savybių, tačiau man viskas veikė be priekaištų. Net XDCC ar kokio ten komandos norint atsisiųsti failą.

Torrent

Puikiai tinka jeigu kartas nuo karto reikia atsisiųsti tam tikrą failą, naudojantis torrent tinklu. Tačiau jeigu siunčiatės dažnai ir daug, pasigesite daugybės funkcijų. Pavyzdžiui, galimybės atsiųsti tik vieną failą, jeigu torrentas susideda iš daugelio. Greičio, Aktyvių siuntimų. porto pakeitimas ir kt. svarbūs nustatymai yra tačiau jie giliai paslėpti ir juo pakeisti tikrai yra per daug sudėtinga.

Bookmarks

Skirtas išsaugotų nuorodą valdymui. Jas galima susidėti į aplankus.

Sukurti pravardes. Pavyzdžiui tinklapiui www.google.lt galime sukurti pravardę (nickname) go, tuomet įvedus į adreso laukelį go būsimė nukreipti į puslapį google.lt

Widgets

Yra įvairių rūšių widgetu: nuo žaidimų iki liniuočių, nuo laikrodžių iki piešimo programų.

Mažos programėlės. Jos iš esmės yra nereikalingos. Nes nesuteikia naršyklei jokių papildomų funkcijų. Galima būtų palyginti juos su Yahoo widgets. Vis dėl to aš radau keletą man kartas nuo karto reikalingų widgetų. Liniuotė(2nd ruller), labai reikalingas įrankis kuriant puslapius. Orai (touch the sky) , pasižiūrėti kas dedasi už lango

Notes

Skirtas kaupti užrašus, pasižymėti smulkias pastabas. Funkcionalumu nepasižymi.

Galime sukurti naują įrašą. Kaip pavadinimas naudojama pirmoji jo eilutė. Galime įrašus rūšiuoti dėliodami į aplankus. Taip pat galime atskirti juos liniją (seperator). Jai parašėme ką nors naudinga nesuku juos išsiųsti, pasinaudojant send mygtuku.

"Notes" daug funkcionalesni padarė galimybė sinchronizuoti įrašus. Dabar čia galima laikyti, bet kokią dažnai reikalingą ir atnaujinama tekstinę informaciją.

Transfes

Rodo atsiųstus ir siunčiamus failus. Čia rodomi ir siunčiami torrent failai. Yra galimybė siuntimus sustabdyti/ pratęsti. Galima pavadinti nesudėtinu integruotu "Download mangeriu".

History

Surūšiuota nelabai patogiai pagal dienas ir tą dieną pagal tinklapius. Tačiau paieška veikia neblogai. Realiu laiku filtruojami rezultatai ir rodomi tie kurie atitinka užklausą.

Links

Rodomos visos jūsų lankomame puslapyje esančios nuorodos.

Automatiškai aktyvuojasi jei šios funkcijos pradedamo naudoti:

Mail, Chat

Contacts patogiai surūšiuoti visi kontaktai. Juos galima sudėti į aplankus. Taip iš karto sukuriama grupė. Kuria naudodamiesi galite nusiųsti laišką visiems tame aplanke esantiems kontaktams.

Papildomai aktyvuoti galima

Windows

Atsidarius daug kortelių (tabų) juos patogiau peržiūrėti kairiajame šonė

Langų, kortelių sąrašas vertikaliai (vienas po kitu). Pravartu jei vienu metu esate atvėręs 10 ir daugiau tinklapių/ Tokiu atveju horizontalioje juostoje jos nebetelpa, o čia galite aiškiai matyti pilnus visų jų pavadinimus.

INFO

Vienoje vietoje pateikiama detali informacija apie lankomą puslapį.

Puslapio pavadinimas, URL, Koduotė kurią naudoja puslapis ir kurą parinko naršyklė, psulapio dydis, "inline" elementų dydis. Nuorodos į Iframe ir Stylesheet, saugumas.

Search

Galimybė greitai atlkiti paiešką norimoje sistemoje. Įvedame užklausą ir spaudžiame tą mygtuką, kuriame norime atlikti paiešką.

Galima įsidėti ir papildomus savo ar kitų sukurtus Sidebarus. Tai gali būti bet koks puslapis. Pagrindinis reikalavimus, kad jis tilptų į kelių šimtų pikselių juostą.

http://mail.google.com/mail/x/

Kitos funkcijos

Sinchronizavimas

Opera 9.5 sinchronizuoja jūsų "bookmarks" "notes" "Speed dials" "personal bar". Būtų puiku jeigu taip pat būtų sinchronizuojamos ir naršyklės išvaizdą, koks meniu pridėtas, išimtas, kaip pakeistas tam tikra klaviatūros ar pelės komanda, ir atsimintų jau užblokuotas reklamas. Tačiau nereikia norėti per daug, kiek žinau kol kas nei viena naršyklė analogiškų funkcijų neturi

Opera "add blocker"

Reklamų blokavimas gana ilgai buvo silpnoji vieta. Kol kas ši funkcija negali konkuruoti su Firefox addblocer. Tačiau įdėjus šiek tiek pastangų "content blocer" gali atlikti praktiškai analogiškas funkcijas</p> <p>Įprastinis "Content blokavimas" veikia paspaudus dešinį pelės klavišą ir pasirinkti (shift + kairis pelės mygtukas) norimas blokuoti dalis (flash arba paveikslėlius). Tačiau jei norime pilnai išnaudoti teks rankiniu būdų redaguoti urlfilter.ini. jame nesunkiai galime užblokuoti ir tekstines reklamas ir visus potencialius žodžius, kurie paprastai naudojami reklamoms

Atvaizdavimas

small screen rendering / fit to page / Full screen

Small screen rendering puslapis suskaldomas į dalis. Kairysis ir dešinysis meniu ir turinys bus atvaizduojama viename stulpelyje. Taip sutaupoma daugybė horizontalios vietos, tačiau naršimas tampa nebe toks patogus. Šią technologiją opera anksčiau naudojo mobiliuosiuose telefonuose (opera mini) ir kt. įrenginiuose.

Fit to widh. Puslapis suspaudžiamas tik tiek kad tilptu į langą. ir nereikėtų važinėti kairę ir į dešnę.

Meniu

Prisipažinsiu jei įmanoma stengiuosi iš viso nesinaudoti meniu. Pas mane jis netgi išjungtas.
Jeigu jis vis dėlto jums reikalingas, beveik vis pagrindiniai nustatymai sudėti į dvi sritis Appearance SHIFT+F12 (Išvaizda) ir Preferences CTLR+12 (nustatymai)

Help/ about opera parodo kur saugomi visi jūsų naršymo duomenys: istorija, nustaymai, "bookmarks" ir kt.

Mouse gestures

Viena naudingiausių funkcijų be kuriuos aš jau neįsivaizduoju naršymo internete. Nors aš dažniausiai naudoju tik dvi komandas "new tab" (dešnis pelės mygtukas ir žemyn )ir "close tab" (dešinys pelės mygtukas ir kairė dešinė kairė), ši funkcija man jau tapo nepakeičiama.

Find in page

Labai naudinga funkcija. Kuri suranda ir paryškina į laukelį jūsų įvestą informaciją.

Momentinis sugižimas atgal/ pirmyn. Ant kitų naršyklių reikia kažkiek laukti, nes kažkuri puslapio dalis kraunama iš naujo. Ant atgal/ pirmyn pereinama iš karto.

Standartai.

Opera viena geriausiai standartus palaikančiu naršyklių.

Suderinamumas

Kai kurie tinklapiai blokuoja naršykles net ir tais atvejais jei jie veiktų. Opera turėjo nemažai problemų ir netgi dabar naudojantis ja veikia ne visos google tarnybų funkcijos. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad neveikiantys tinklapiai man praktiškai nepasitaiko. Kartais tinklapis būna neteisingai atvaizduotas, tačiau tai taip pat yra reti atvejai.

WSIWYG (Tinymce, htmlarea ir kt. ) Visiškai neveikia (senesnės versijos) arba neteisingai veikia kai kurios funkcijos.

Atnaujinta ( Penktadienis, 2008 m. Geguž� 16 13:11 )

Add your comment

Trumpa draugystė su Debian

Penktadienis, 2008 m. Balandis 11 13:36 Arturas

Debian yra viena seniausių, didžiausių ir populiariausių Linux distribucijų. Remiantis jos kodų sukurtos: Ubuntu, Linux MInt, Mepis, Xandros ir daugelis kitų populiarių distribucijų.

Kadangi kiekvienos Debian versijos sukūrimas ir atnaujinimas užtrunka gana ilgai. Debian yra suskirstyta į 3 atšakas: "stable", "unstable", "testing".

Aš pirmiausiai nusprendžiau išbandyti "testing". Atsisiunčiau testing KDE versiją ir gana sėkmingai ją instaliavau. Instaliuojant galima pasirinkti tekstinę arba grafinę sąsają. Tačiau aš didelio skirtumo tarp jų nepastebėjau. Pagrindinis skirtumas, kad grafinėje aplinkoje pasirinkimus darome su pele, o tekstinėje su klaviatūra. Instaliuojant galima pasirinkti kokia kalba norime atlikti instaliaciją. Tarp pasirinkimų yra lietuvių kalba. Vertimui priekaištų neturiu. Instaliuojant palyginus su kitomis sistemomis yra gana sudėtinga. Tačiau viskas yra paaiškinta ir jei nors kelis kartus teko instaliuoti LINUX sistemą didesnių problemų neturėtų kilti.

Pati sistema taip pat išversta ir yra pilnai sulietuvinta. Didesnių problemų ar neaiškumų man nekilo.

Problemos

"Testing" versija neleidžia nieko instaliuoti turbūt todėl, kad dar nėra paruoštų / pilnai ištestuotų programų ir paketų šiai sistemai. Belaidžio tinklo kortą atpažinta, tačiau žinoma neveikė. (ndiswrapper ar bet ko kito paprastai instaliuoti neįmanoma). Tenka pripažinti, kad šios versijos pasirinkimas buvo mano klaida. Iki galo neįsiskaičiau į aprašymus ir nenumačiau kaip ji veiks.

Vėliau Instaliavau stabilią versiją. Ji veikė be priekaištų, bet.. Naudoja pasenusi kernelį, kuris net neatpažįsta mano belaidžio tinklo plokštės. Greičiausiai būtų kilę problemų ir su grafikos korta.

Be to neradau (manau, kad tokia galimybė tikrai yra) kaip pakeisti serverį iš kuro siunčiami atnaujinimai ir programos. Instaliacijos metu pasirinktas kažkoks KTU serveris buvo beviltiškai lėtas.

Galbūt reikėjo išbandyti dar ir "unstable" distribuciją. Bet iki galo nesupratau kaip ją instaliuotis. Greičiausiai, kad reikėjo atlikti atnaujinimus nuo stabilios versijos, nurodžius kad naudoti ir "unstable" programas ir paketus. Tačiau kantrybę niekada nepasižymėjau, o dar lėtas serveris ir įv. smulkios problemos su synaptic greitai privertė ieškoti kitos linux distribucijos.

Palauksiu stabilios 5.0 versijos (planuojama 2008 rugsėjį) ir suteiksiu Debian dar vieną šansą.

Atnaujinta ( Penktadienis, 2008 m. Balandis 11 14:07 )

Add your comment

Aš ir PCLINUXOS

Šeštadienis, 2008 m. Kovas 29 19:54 Arturas

Pabandysių aprašyti savo partirtį naudodamasis PCLINUXOS.

Pradžiai išvardinsiu visas PCLINUXOS atšakas, kurias bandžiau ar paminėjau savo aprašme.

EEEPCLINUXOS distribucija pritaikyta specialiai Asus EEE kompiuterimas. Sukurta remiantis PCLINUXOS Minime 2008. Ją sudaro vos keli failai nes ji yra suspausta ir veikia iš FAT32, panašiai kaip LIVE CD. Pakeitmai saugomi atskirame faile, kuris susikuria dirbtine EX2 failų sitemą.

PCLINUXOS Minime 2008 atnaujinta PCLINUXOS 2007 versija beveik be jokių programų.

PCLINUXOS 2007 nuo Mandriva atsiklus Linux atšaka. Naudoja KDE aplinką. Išsiskira savo paprastumu ir draugiškumu vartotojui.

Per 3 dienas šią OS teko isntaliuoti / persinstaliuoti gal 5 kartus. Iš viso (per 3 kompiuterius) turbūt jau susidarys ir 10 instaliavimų.
Kodėl pasirinkau PCLINUXOS.

Pradžia buvo kai ištryniau iš savo "Asus EEE" XANDROS ir ieškojau kitos tinakmesnės distribucijos. Išbandžiau EEEXubuntu, EEEdora - kurios iš esmės yra nieko nepakeistors standartinės XUBUNTU ir Fedora instaliacjos su reikalingomis tvarkyklėmis. Šios sistemos manes perdaug nesužavėjo tad išbandžiau ir atsitikinai atrastą EEEPCLINUXOS BETA versiją.

ASUS EEE

Kaip dažniausiai būna pirmos instaliacijos nebuvo sėkmingos. Sistema veikė tačiau nepavykdavo išsaugoti pakeitimų. Kiekvieną kartą užsikrovus tekdavo viską nustatinėti iš naujo. Vėliau išsiaiškinau to priežąstį. Instaliuodamas dariau net kelias klaidas: nesuteikdavau ar suteikdavau per mažai vietos pakeitimų failui, pakeitimui failui parinkdavau neteisingą failų sistemą. Šias savo klaidas galiu iš dalies pateisinti tuo, kad sitema dar tik beta stadijos ir pats instaliacijos procesas nebuvo labai aiškus. Vis dėl keletas nesėkmingų bandymų manes nuo šios OS neatbaidė. Tad sulaukęs naujesnės versijos ir išsiaiškinęs savo klaidas galiausiai instaliavau sėkmingai instaliavau šia EEEPCLINUXOS į savo EEE.

HP 6325

Panašiu laiku galiausiai pavyko nusipirkti adapterį savo HP nešipjimam kompiuteriui (tai turbūt pati nepatikimiausia jų dalis. Per metus). Tad nusprendžiau Tvarkant belaidį tinklą galima pasirinkti jūsų kompiuterio tinklo kortai reikalingas tvarkykles. Tad jų nereikės papildomai ieškoti internete.

Tvarkant belaidį tinklą galima pasirinkti jūsų kompiuterio tinklo kortai reikalingas tvarkykles. Tad jų nereikės papildomai ieškoti internete.

įdiegti PCLINUX Minime 2008 ir į jį. Tiesa ir čia buvo nesklandumų: neveikė grafikos korta. Tad PCLINUXOS bandžiau iškeisti į MANDRIVA 2008. Tačiau norš ši sistema atrodo įspūdingai grafikso korta veikia iškarto, be jokių papildomų konfigūravimų. Čia taip pat iškilo viena problema belaidžio interneto nustatymus kiekvieną kartą tekdavo konfigūruoti iš naujo. Kuo toliau tuo labiau tai erzino: keivkeiną kartą įsijungus kompiuterį sugaišti apie 1 min, kol viską teisginai nustatai. Sprendimo surasti taip ir nepavyko. Tad Vėk nusprendžiau išvandyti PCLINUXOS.

Šį kartą turėjau jau šiek tiek daugiau žinių. Su kiekviena instaliacija išmoksti kažką naujo, bet deja dažniausiai surandi ir naujo problemą ar būda betvarkant, sugadinti sistemą :(. Antra kartą viskas klojos gana gerai. Belaidis tinklas mano kompiuteryje veikia tik su NDISWRAPPER. Ši programa paima Windows dirverius ir pritaikos juos linux sistemai. Tai žinojau jau iš ankstenių bandymų.

Ant PCLINUXOS nei grafikos kortą nei internetas (tuo labiau belaidis) neveikia iš karto. Viską reikai sutvarkyti. Tačiau tai nėra labai sudėtigna. Dažniausiai nereikia (bent man neteko naudotis komandine eilute). Visiem konfigūrvimams yra patogūs įrankiai.

Belaidį tinklą pavyko susikonfigūruti labai paprastai. Pasirinkau, kad noriu jungti per belaidį tinklą man pasiūlė naudoti NDISWRAPPER (vientinelis variatnas), o sekančiame lauke pasirinkti tvarkykles. Šis žingsnis pirmą kart diegianąiam gali būti gana sudėtingas, nes reikia žinoti kokią tvarkyklę naudoją jūsų belaidžio tinklo korta. Blogiausi atveju gali tekti išbandyti visus variantus. (Kitos distribuvojos jei ir turi NDISWRAPPER įrankį paprastai neturi driveriu juo reikia atsisiųsti išsiarchyvuoti pasirinkti reikalingus failus ir jau vėliau tvarkant belaidį internetą per NDISWRAPPER nurodyti kur yra tas failas.) Kadangi aš tiksliai žinojau tvarkyklės kuris reikalingas mano belaidžiam tinklui tai man interneto konfigūravimas teužtruko kelias minutes.

Vaizdo plokšės konfigūravimas taip pat nebuvo sudėtignas. Tačiau teko pasikaityti instrukcijas, kaip viską iki galo sutvarkyti. Per Symnaptic arba specialų vaizdo plokčių atsisuntimo įrankį įdiegiame tvarkykles (mano atveju ATI). Vėliau Per Control center pasirenkame kokią vaizdo plokšę, rezoliuciją ir t.t. naudosime ir patvirtiname, kad tikrai naudosime uždaro kodo tvarkykles ar kažkas panašaus.

Diegimas į pagrindį kompiuterį.

Diegiant į stacionarį kompiuterį man iškilo daugiausiai problemų. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas klojosi gana gerai. Jau turėjau šiek tiek patirties ir žinojau kaip susitvarkyti pagrindinius dalykus.

Mano kompiuteryhe yra du kietieji diskai 500 GB padalintas į dvi dalis viena maženė WINDOWS, kita įv. failams (Anime). Ir 250 GB padalintas irgi į dvi dalis. Viena 200 GB failams (Anime). Kita mažesnė bandymams su LINUX.

Diegiant sitemą į tą mažensę dar paprastai padalinu į tris particijas
2GB SWAP ~8 GB / (pačiai sistemai) ir /home (failams programų nuostatoms ir t.t.) jeigu sistema jau padalinta užtenka pasirinkti "Use Exiting partitions" ir nurodyti kam kurią dalį naudosime. Daugeliu atveju šia nuostatą aš ir naudojau.

Sistemą įdiegti paprasta teužtrunką ~15 min. Įdiegimo pabaigoje Sukuriamas GRUB. Galime iš karto pasirinkti kuri sistema bus kraunama pagal nutylėjimą, kiek laiko duoti pasirinkimui, pakeistimi pasirinkimų pavadinimus. Pabaigę diegimą restartuojame kompiuterų ir galime rinktis ką užskrauti PCLINUXOS ar WINDOWS.

Nors internetas neveikiė iškarto. Ji susikonfigūrutoti buvo labai paprasta.

Nors internetas neveikiė iškarto. Ji susikonfigūrutoti buvo labai paprasta.

Internetas.
Priešingai nei ant kitų bandytų sistemų internetas neveikia iš karto, tai yra nedidelis minusas, tačiau jį sutvarkyti tikrai nėra sudėtiną. Pasirenku sukonfigūruoti interntą ir mano atveju net nežiūrdamas galiu spaudinėti next (Ethernet/Get DNS and oter from server).

Vaizdo korta
Analogiškai kaip ir ant Nešiojimo kompiuterio, tik šiuo atveju atsiunčių NVIDIA driverius.

Papildomos programos ir funkcijos, kurias įdiegiau:

NTFS3G - sistema pagal nutylėjimą leidžia nuskaityti NTFS sistemas, bet neleidžia į jas įrašyti. Tam reikalinga įdiegti NTFS3G
KPackageadmin - programų, kurių nėra SYNAPTIC įdiegimui. Man buvo būtina OPERA 9.5 beta
Flashdrivers - kad veiktų Youtube ir kitos flash nesamonės
OPENOFFICE - nors retai naudoju, tačiau kartais prireikia. ABIWORD ir GNUMERIC tenkintų mano poreikius, bet nevisada teisignai interpretuoja DOC ir XLS bylas.
DELUGE - torrentams čia vis dar ekspermantuoju, kuris geriausias klientas. Kol kas šis mane tenkina.
SMPLAYER+WIN32Codex - kad galėčiau žiūrėti ANIME :) (H264, X264, subtitrai). Tikrai geras įrankis yra keletas smulkių klaidelių, tačiau pats išdėstymas ir sitemos lankstumas man netgi labiau patinka nei Media playe clasic and WINDOWS.
KIM - iššokantis meniu, kuris naudoja IMage magic biblioteką paveikslėlių sukiojimui, konvertavimui ir panašiai. Gana patogus įrankis, bet negalima konverutoi viso aplanko iš karto.
GIMP - kartais mane varo į neviltį kai nerandu kažkokios paprastos funkcijos (iškirpti, spakeisti dydį). Bet visas šias ir dar daug kitų finkcijų program turi, gal tik reiktų man labiau priprast.
OPERA 95 - įdiegiau per KPackage admin, nors kiek skaičiau nerekomenduojama diegti programų kurių nėra SYmnaptic.

PROBLEMOS

Kaip jau rašiau man teko gal 5 kartus perisntaliuot sistemą.

Pirmą kartą kažkaip neteisingai suinstaliavau grafikos kortą ar monitorių ir ant monitoriaus mačiau klaidos pranešimą MODE NOT SUPPRTER. Nelbai isivaizudoju kaip tai padariau. Turbūt pasirinkau kažkokį netinkamą monitoriaus modelį. Atstatyti nepavyko.

Sekanti karta dingo iš GRUB WINDOWS. Ir nors buvau psiryžęs nebendauti, kompiuteriu naudojuosi ne aš vienas nutariau sugražinti.
Paprastai Windows įrašyti į GRUB nesudėtinga. Nurodai kad krautų HD (0,1) ar panašiai ir viskas. Tačiau pas mane kažkodėl. (Gal dėl to kad windowsai yr particijoje o ne atskirame diske). Dar yr kažkokios dvi eilutės kurių taip ir nespėjau įsidemėti (MAP ar kažkas panšaus).

Perinstaliavau vėl viską sutvarkiau. Iš pirmo žvilgnio viskas gerai.
Maniau, kad ankstesnį kartą GRUBAS sugedo todėl, kad aš bandžiau kažką keisti jame tvarkyti. Pasirodo ne jis ištrynė Windows įrašą dėl paprasčiausio atnaujinimų, kuriuos atsisunčiau ir kurie turbūt kažką pakeitė menu.1st faile. Taigi antra kartą instaliaves aš vėl nepasidaraiau menu.1st failo kopijos, nes šį syki nieko jame nekeičiau, tai viskas turėjo būti gerai. Deja po atnaujinimų vėl pradingo Windows įrašas.

Pamaniau kągi persinstaliuosi ir viską sutvarkysių. Klydau. Šį kart neledio sukurti naujo GRUB nes vis dar buvo likęs senas. Neaiškų kur jis išsisaugojo tačiau LINUX particijų formatvimas nepadėjo. Todėl negalėjau iš naujo sukurti GRUBO. Įtariu, kad grubas kažkokiu atveju susikūrė kažkokioje kitoje to 205 GB disko dalyje. Šiuo metu nebeturėjau nei LINUX nei WINDOWS.

Pabandžiau užsikrauti kelias LIVE distribuvojas jos atpažino visus diskus, tačiau kai norėavau formatuoti ar instaliuoti mano 250 GB diską rodį kaip vieną ir jame esančios NTFS dalies nematė.

Manau, kad jei būčiau atjungęs tą 250 GB diską windowsai būtų veikė tvarkingai. Tačiau ten buvo daug reikalinos informacijos (Anime :) ) kurią reikia perkelti į 500 GB, kuriame žinoma nėra pakankamai vietos. Nusprendžiau pasinaudoti kokia nors LIVE distibucija. Galbūt būtų tikus ir ta pati PCLINUXOS. Bet ten dar būtų reikėje diegti NTFS3G, kad galėčiau rašyti/trinti į NTFS sistemą.

Pasiemiau PUPPY. Turi nemažai įrankų, yra labai lengva veikia vien iš RAM. Užsikroviau versija iš CD viskas veikė tvarkingai. Po to CD išėmiau, nes sitema pilnai veikia vien iš RAM. Visas man reikiams funkcijas trinti/įrašyti į NTFS particjas veikė be jokių problemų. Tačiau kol atrinkau ~150 GB ištrinimui ir panašų kiekį informacijos perkopinau iš vieno disko į kitą sugaišau kelias valandas.

Dabar vėl pasiemiau PCLINUXOS ir šį kartą šiai sistemai pskyriau jau visą 250 GB diską. Dalis paskirsčiau analogiškai tik /HOME liko žymiau daugiau virš 200 GB.

Dabar kelios smulkios problemos, kurių kol kas neišprendžiau.

Ant kai kurių žaidimų garsas yra nešvarus.
Jei peržiūri per OPERA koki VIDEO (youtube). Tada po to neveikia garsas ant SMPLAYER, kol neišjungi OPEROS. Su Firefox irgi panašiai bet užtenka išjungti tą video. Nereikia išjungti visos naršyklės. Gal flash pasilieka užėmes ten kažką.

Kompiuteris neišsijungia. Po to kai visi procesai uždaromi dar reikia paspausti išjunimmo mygtuką. (Kaip ant WINDOS 95 :)) Problemą pavyko išspręsti, bet gerai, kad turėjau GRUB kopiją, nes bespręsdamas vėl buvau sugadinęs.

Kartais nulūžta SMPLAYER ir nepadeda niekas išskyrus kompiuterio perkrovimą. Per porą savaičių kokius 3 kartus. Galbūt dėl tų pačių problemų su garsu.

Tikiu, kad man pavyks išspręst ir šias problemas, o jei ne tai ir su jomis gyvnti galima.

Man svarbiausi buvo du dalykai OPERA ir SMPLAYER (Anime žiūrėjimui) abu jie veikia beveik be priekaištų.

Sisema turi ~7500 failų, kuriuos galima instaliuoti per Synaptic, tai nėra daug palyginus su ~20 000 esančių Debian saraše. Operacinę sistemą kurią ir atnaujina palyginus nedidelę grupė žmonių, todėl ir programos ir pati sistema yra atnaujinami nereguliariai ir neoperatyviai.

Atnaujinta ( Penktadienis, 2008 m. Balandis 11 13:36 )

Add your comment

More Articles...

«
Pradėti
Ankstesnis
1
2
Toliau
Pabaiga
»

Puslapis 1 iš 2